Priklausomybė nėra apie alkoholį. Ji apie funkciją.
Dažnai priklausomybė suprantama kaip problema su medžiaga – alkoholiu, narkotikais ar kitais svaigalais. Tačiau mano praktikoje gana greitai paaiškėja, kad esmė yra ne tai, kas vartojama, o kam tai daroma.
Alkoholis dažnai tampa funkcija – jis reguliuoja tai, su kuo žmogus kitaip nebepajėgia išbūti: vidinę įtampą, gėdą, nerimą, tuštumą ar nuolatinį savęs spaudimą. Jeigu ši funkcija dingsta staiga, nepasikeitus vidiniams mechanizmams, žmogus lieka be atramos. Todėl vien draudimai, pažadai sau ar valios pastangos dažnai neveikia taip, kaip tikimasi.
Kai kalbu apie funkciją, turiu omenyje ne pasiteisinimą ir ne silpnumą. Tai yra labai konkretus psichologinis darbas, kurį alkoholis atlieka žmogaus gyvenime. Vieniems jis slopina nerimą, padeda užmigti, leidžia trumpam nejausti kaltės ir sumažina vidinį spaudimą būti „normaliu“. Kitiems jis padeda jaustis gyviems, suteikia drąsos, leidžia pabėgti nuo tuštumos ir nutildo vidinį kritiką. Kol ši funkcija reikalinga, alkoholis turi prasmę. O su prasmingais dalykais žmonės nesiskiria lengvai.
Kai žmogus sako: „aš noriu mesti gerti“, dažnai už to slypi viltis, kad gyvenimas savaime taps lengvesnis. Tačiau jei alkoholis buvo pagrindinis būdas tvarkytis su emocijomis, jo atsisakius atsiveria tai, kas ilgą laiką buvo nuslopinta. Tuomet pasirodo stipresnis nerimas, dirglumas, gėda, vidinis chaosas. Ir čia dažnai gimsta nusivylimas: „Aš negeriu, bet man vis tiek blogai – kartais net blogiau.“ Tai nereiškia, kad sprendimas buvo neteisingas. Tai reiškia, kad sprendimas buvo tik pirmas žingsnis.
Mano požiūriu, tikras pokytis prasideda ne nuo kovos su alkoholiu, o nuo klausimo: „Ką alkoholis man padeda ištverti?“ Kai ši funkcija tampa aiški, atsiranda galimybė ieškoti kitų būdų reguliuoti emocijas, mokytis išbūti su savimi be nutildymo ir pamažu atgauti vidinę laisvę. Ne per prievartą. Ne per moralą. O per supratimą.
Priklausomybė nėra charakterio trūkumas. Ji yra signalas, kad žmogus ilgą laiką gyveno virš savo vidinių galimybių. Ir jei šį signalą pavyksta išgirsti, jis gali tapti ne tik krize, bet ir vieta, nuo kurios pagaliau prasideda pokytis.