🍷 Priklausomybė nuo alkoholio: kas slypi giliau
Kodėl žmogus, kuris kadaise svajojo apie gražią šeimą, vakarais renkasi skardinę alaus? Kodėl blaivus protas pasitraukia, o skausmą užgožia alkoholis?
Alkoholizmas – ne silpnumo ženklas, o dažnai – tylus pagalbos šauksmas, kurio ilgai niekas negirdėjo.
Daugiau nei priklausomybė
Alkoholizmas oficialiai priskiriamas psichikos ir elgesio sutrikimams (pagal TLK). Tačiau dirbant su priklausomybę patiriančiu žmogumi, ypatingą dėmesį verta skirti ne tik simptomams ar vartojimo kontrolei, bet ir giluminiams procesams – emociniam skausmui, vidinei tuštumai, neišreikštiems poreikiams, santykių traumoms, beprasmybės jausmui.
Alkoholis tampa psichologine apsaugos forma, leidžiančia bent trumpam atsiriboti nuo to, kas viduje nepakeliama. Tai – savotiškas bandymas ištverti pasaulį, kuris atrodo neteisingas, atšiaurus ar nepriimantis.
Pavyzdys iš gyvenimo
Vyras, kuris jaučiasi praradęs autoritetą šeimoje, gali reaguoti įvairiai:
Stengtis keisti situaciją (pasikeisti pats arba ieškoti sprendimų santykyje);
-
Pasinerti į darbą ir dirbti po 16 valandų per parą;
-
Ieškoti pripažinimo ar artumo kitur (pvz., naujuose santykiuose);
-
Arba tiesiog gerti, nes tai trumpam numalšina įtampą.
Kartais alkoholio pasirinkimas kyla ne tik iš skausmo, bet ir iš vidinio protesto prieš pasaulį, kuris „ne toks, koks turėtų būti“. Priklausomybė tampa nesąmoningu sprendimu: jei pasaulis manęs nevertina - aš ir pats savimi nesirūpinsiu.
Priklausomybė – ne silpnumas, o užstrigimas
Daugelis priklausomų žmonių:
-
Jaučia gėdą, kaltę ar menkavertiškumą;
-
Stengiasi būti geri visiems, išskyrus save;
-
Bijo nesėkmės, todėl renkasi nieko nekeisti.
Šį vidinį konfliktą dažnai palaiko psichologinės nuostatos:
„Turiu būti tobulas“, „Negaliu klysti“, „Privalau viską kontroliuoti“, „Neturiu teisės būti silpnas“.
Kai šios nuostatos neišsipildo, kyla stiprus emocinis diskomfortas – o alkoholis tampa laikinu „vaistu“, kuris jį trumpam nutildo.
Be to, kai kuriose aplinkose priklausomybė yra tarsi palaikoma – draugų ratas, kur vartojimas yra norma, šeimos dinamika, kur emocijos slepiamos, darbas, kuriame stresas yra nuolatinė būsena. Tokiu atveju būtina keisti ne tik vidinę būseną, bet ir aplinką: draugus, įpročius, santykius.
Pabaigai
Dauguma priklausomų žmonių ilgainiui praranda svajones, tikėjimą savimi ir galimybę valdyti savo gyvenimą. Svaigalai pasirenkami kaip atsitraukimo priemonė: „Šiame pasaulyje man nėra vietos, todėl pasitraukiu į iliuzinę realybę, kur bent trumpam viskas gerai“.
Tačiau tai – ne galutinis sakinys. Vidinis potencialas niekur nedingsta. Reikia tik pagalbos jį vėl pajusti.
-
Psichoterapinis kodavimas padeda apsispręsti dėl blaivaus gyvenimo ir sustiprina asmeninę valią.
-
Geštalto terapija leidžia pažvelgti giliau – ne tik į vartojimą, bet ir į tai, kas po juo slepiasi.
-
Palaikomosios konsultacijos padeda išlikti sąmoningam ir kurti naują gyvenimo kryptį.
Pokytis įmanomas.
Kai žmogus ima leisti sau būti netobulu, atpažįsta savo tikruosius poreikius ir pradeda kurti sau palankesnes sąlygas, blaivybė tampa ne atsisakymu, o natūraliu, gyvu pasirinkimu
Jei atpažįsti save ar artimą žmogų – verta kalbėtis.